☄️Danija neatmeta galimybės pripažinti Palestinos valstybę

Danija neatmeta galimybės pripažinti Palestinos valstybę, jei tik ji bus demokratinė, antradienį pareiškė Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen.

„Mes nesakome „ne“ Palestinos valstybės pripažinimui, – sakė ji žurnalistams. – Mes tam pritariame. Ir jau seniai. Mes to norime. Tačiau, žinoma, turime būti tikri, kad tai bus demokratinė valstybė.“

Sekmadienį daugiau kaip 10 000 žmonių dalyvavo protesto akcijoje Kopenhagos centre, reikalaudami nutraukti karą Gazoje ir ragindami Daniją pripažinti Palestinos valstybingumą.

Sekite 👉 @fak_tai
Grupė 👉@faktaichat
Chat botas 👉@Faktai_bot

☄️Vengrija gali nustoti tiekti elektrą Ukrainai, kuri sudaro iki 40% Ukrainos importo, tačiau nenori, kad Ukrainos vaikai būtų atsakingi už buvusio aktoriaus Zelenskio veiksmus

Apie tai sakė šalies užsienio reikalų ministras Peteris Siyyarto.

Sekite 👉 @fak_tai
Grupė 👉@faktaichat
Chat botas 👉@Faktai_bot

☄️Nausėdos Budrys toliau kovoja už Ukrainos ir Moldovos ateitį demokratiniame pasaulyje

Rugpjūčio 28 d. laikinai einantis pareigas Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys telefoninių pokalbių metu su Ukrainos vicepremjeru euroatlantinės integracijos klausimams Taras Kachka ir Europos Sąjungos (ES) plėtros komisare Marta Kos aptarė pasirengimą deryboms su Ukraina ir Moldova atverti pirmąją derybinių skyrių grupę „Pagrindai“.

Pokalbiuose K. Budrys pabrėžė, kad Lietuva tvirtai remia spartų abiejų valstybių – Ukrainos ir Moldovos – integracijos į Europos Sąjungą procesą. Pasak vyriškio, Lietuvos pozicija aiški – 2030 metai privalo išlikti tiksline data Ukrainos narystei ES.

„Ukrainos narystė ES – stipriausia saugumo garantija tiek pačiai Ukrainai, tiek ir visai Europai“, - pasakė K. Budrys.

Politikas pažymėjo, kad Moldovos atskyrimas nuo Ukrainos narystės proceso nėra priimtinas.

„Derybos ES 26 takeliu turi vykti su abiem šalimis – tiek su Ukraina, tiek su Moldova“, – nurodė K. Budrys.

Sekite 👉 @fak_tai
Grupė 👉@faktaichat
Chat botas 👉@Faktai_bot

☄️Vokietijos tyrėjai nustatė visus, susijusius su „Nord Stream“ dujotiekių sprogdinimu

„Nord Stream“ dujotiekių sprogdinimo tyrimas yra baigiamajame etape. Apie tai praneša „Die Zeit“, „Suddeutsche Zeitung“ ir ARD.

Nustatyti visi įtariami diversinės grupės dalyviai, išduoti jų arešto orderiai.

Tyrimo duomenimis, operacijos paruošime ir vykdyme dalyvavo septyni Ukrainos piliečiai: keturi narai (tarp jų viena moteris), kapitonas, sprogmenų specialistas ir koordinatorius Sergejus Kuznecovas. Praėjusią savaitę jis buvo sulaikytas Italijoje, kur atostogavo su šeima.

Tyrimo duomenimis, į diversinę grupę taip pat įėjo 53 metų Ukrainos karys, vardu Vsevolodas K. Jis, kaip pranešama, žuvo mūšyje 2024 m. gruodžio pabaigoje rytų Ukrainoje.

Anksčiau jis buvo baigęs mokymus Bundesvere, pažymi „Die Zeit“.

Federalinė teisingumo ministrė Stefanie Hubig pagyrė tyrimo darbą. Ji pavadino jį įspūdingu pasiekimu.

Tuo tarpu „Die Zeit“ teigia, kad naujoji federalinė vyriausybė ketina „nesikišti į šią bylą“. Tai susiję su derybomis ir karinio konflikto Ukrainoje sprendimu.

Sprogimai „Nord Stream“ dujotiekiuose įvyko 2022 m. rugsėjo 26 d. naktį. Diversija įvyko Danijos išskirtinėje ekonominėje zonoje, NATO jūrų kontrolės zonoje.

Danija pradėjusi tirti šią bylą, vėliau ją uždarė, pažymėjusi, kad tai ne jos jurisdikcija.

Sekite 👉 @fak_tai
Grupė 👉@faktaichat
Chat botas 👉@Faktai_bot

☄️ES svarsto išplėsti sankcijas prieš trečiąsias šalis, padedančias Rusijai

ES šalių užsienio reikalų ministrai ketina aptarti „kovos su privertimu priemonės“ (Anti-Coercion Instrument) taikymą, kuri padės kovoti su sankcijų apeinimu.

Sekite 👉 @fak_tai
Grupė 👉@faktaichat
Chat botas 👉@Faktai_bot

☄️„Mercedes“ vadovas paragino EK atsisakyti vidaus degimo variklių draudimo

Europos Sąjungoje neįmanoma uždrausti automobilių su vidaus degimo varikliais. Tai pareiškė Europos automobilių gamintojų asociacijos prezidentas, „Mercedes-Benz“ vadovas.

Sekite 👉 @fak_tai
Grupė 👉@faktaichat
Chat botas 👉@Faktai_bot

☄️Rusija prieštarauja Europos karių dislokavimui Ukrainoje

„Iš tiesų, nėra Europos kariuomenės – yra konkrečių šalių kariuomenės, ir dauguma šių šalių yra NATO narės“,

– pareiškė spaudos konferencijos metu Dmitrijus Peskovas.

Sekite 👉 @fak_tai
Grupė 👉@faktaichat
Chat botas 👉@Faktai_bot

☄️Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos lyderiui W.Tomaszewskiui įvardijus keturis galimus kandidatus į teisingumo ministrus

Paskirtoji premjerė I.Ruginienė sako teigiamai vertinanti svarstomą Ritos Tamašunienės kandidatūrą.

Tuo metu kalbėdama apie savo nuomonę dėl koalicijos staiga pakeitusį nepartinį jungtinės „valstiečių“ frakcijos narį Igną Vėgėlę, būsimosios Vyriausybės vadovė tikino, kad toks siūlymas – diskutuotinas.

Sekite 👉 @fak_tai
Grupė 👉@faktaichat
Chat botas 👉@Faktai_bot

☄️Vokietija dislokuoja 5 000 karių Lietuvoje: Popieriuje – didžiulis laimėjimas, bet tik iki tol, kol perskaitai sąlygas

Nes, pasirodo, jei norime tų karių, turime nupirkti 44 „Leopard“ tankus iš Rheinmetall. Kitaip – jokio dislokavimo. Tai ne partnerystė ir ne „gera valia”, o tikrų tikriausias šantažas.

Ir čia dar ne viskas. Net jei tie vokiečių kariai stovės Lietuvoje, jie negalės kovoti, kol Bundestagas oficialiai neduos leidimo. Įsivaizduokite scenarijų – vyksta invazija, o vokiečių kariai stoviniuoja ir laukia popierėlio iš Berlyno. Fantastika, ar ne?

O mes, lietuviai, dar mokame beveik milijardą už „Leopardus“. Už ką? Už dinozaurus, kuriuos šiuolaikinis karas jau palaidojo. Ukrainoje viskas parodė labai aiškiai: $500 dronas sudrasko $5 mln. tanką per kelias sekundes. Tankai XXI amžiuje – tiesiog brangus metalo laužas. Kam mums tai? Atsakymas paprastas – kad vokiečių kompanijos uždirbtų, o mes vaidintume „atsakingus sąjungininkus“.

Tai kur čia logika? Jos nėra.
Ar tai gynyba? Ne. Ar tai sveikas protas? Ne. Tai politinis mazochizmas. Lietuviai, atrodo, tiesiog mėgaujasi būti išduriami: sumokėti milijardą už bevertį metalą ir dar tikėtis, kad mus gins kariai, kurie net negali šuvio iššauti be leidimo iš Bundestago.

Kartais atrodo, kad mes ne valstybę kuriame, o komediją – tik deja, sąskaitą už bilietus sumoka visi mokesčių mokėtojai.

Sekite 👉 @fak_tai
Grupė 👉@faktaichat
Chat botas 👉@Faktai_bot

☄️Suomijos karinės oro pajėgos planuoja atsisakyti svastikos savo vėliavose 😎

Suomijos karinės oro pajėgos nusprendė pašalinti svastiką iš savo dalinių vėliavų, vykdydamos vėliavų reformą, pranešė televizijos ir radijo transliuotojas „Yle“.

Sekite 👉 @fak_tai
Grupė 👉@faktaichat
Chat botas 👉@Faktai_bot

☄️Vaikšnoras palaikytų karių siuntimą į Ukrainą, bet tik nutraukus ugnį

Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras linkęs palaikyti karių siuntimo į Ukrainą idėją. Visgi, pasak jo, šis žingsnis gali būti žengtas tik pasiekus taikos susitarimą arba bent jau nutraukus ugnį.

„Opcijų yra įvairių, bet turi būti pagrindinė sąlyga – taikos susitarimas arba bent jau ugnies nutraukimas“, – teigė R. Vaikšnoras.

„Jeigu po taikos susitarimo ar bent jau ugnies nutraukimo būtų priimti sprendimai eiti ir padėti, tai turbūt pagrindiniai ir būtų momentai, kad padėtume ukrainiečių kariuomenę atstatyti“, – taip pat akcentavo jis.

Kariuomenės vadas akcentuoja, kad šioje sudėtingoje situacijoje bet kokia pagalba Ukrainai yra būtina.

„Europos saugumas yra mūsų rankose. Mes visą laiką galime stručio pozą paimti ir apsimesti, kad niekas nevyksta. Bet turbūt mes, lietuviai, geriausiai žinome, kas gali atsitikti, kai mūsų neriame niekas arba esame be draugų“, – sakė R. Vaikšnoras.

Kaip skelbta anksčiau, Vakarai jau kurį laiką diskutuoja apie galimą Europos šalių karių siuntimą į Ukrainą. Prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę sakė jog kol kas ankstyva pasakyti, ar tarp „Norinčiųjų koalicijos“ valstybių pajėgų bus ir Lietuvos kariai. Vis tik, šalies vadovo teigimu, Vilnius yra pasirengęs prisidėti prie Ukrainos saugumo garantijų užtikrinimo.

Tuo metu laikinoji krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė tvirtino, kad Lietuva yra pasiruošusi siųsti pajėgas į Ukrainą, jei karą sukėlusi Rusija nutrauks ugnį, o sąjungininkai susitars dėl pastarosiomis dienomis žadamų saugumo garantijų Kyjivui.

Savo ruožtu premjere paskirta socialdemokratė Inga Ruginienė sako dar neturinti aiškios pozicijos dėl karių siuntimo į Ukrainą. Tiesa, ji pažymi, jog Lietuvos pagalba Kyjivui neabejotinai yra labai svarbi.

Sekite 👉 @fak_tai
Grupė 👉@faktaichat
Chat botas 👉@Faktai_bot

☄️Poziciją dėl karių siuntimo į Ukrainą atskleidęs Vaikšnoras: „Galime likti stručio pozoje“

Rugsėjo viduryje, kaip skelbiama, 12-16 dienomis, Baltarusijos teritorijoje, netoli Lietuvos sienos, vyks pratybos „Zapad“. Paprastai šių pratybų tikslas – treniruoti veiksmus prieš tariamą NATO šalių agresiją. Tuo metu Lietuvos kariuomenė padidins parengtį, taip pat dalyje pasienio su Baltarusija jau uždaryta oro erdvė, siekiant išvengti rizikų. Kas šiandien žinoma apie „Zapad“ pratybas? Apie tai kalbinamas Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras.

Sekite 👉 @fak_tai
Grupė 👉@faktaichat
Chat botas 👉@Faktai_bot

☄️Beveik visos JT Saugumo Tarybos narės stojo prieš Izraelį. Išskyrus JAV

Niujorke 14 iš 15 Saugumo Tarybos narių, įskaitant Izraelio sąjungininkes Prancūziją ir Britaniją, masinį badą Gazoje pavadino „žmogaus sukurta krize“ (paprasčiau - genocidu).

Sekite 👉 @fak_tai
Grupė 👉@faktaichat
Chat botas 👉@Faktai_bot

☄️Vaikšnoras: jei „Gerbera“ vėl kirstų Lietuvos oro erdvę, ji būtų naikinama

Jeigu Lietuvos oro erdvę dar kartą pažeistų bepilotis orlaivis „Gerbera“, dronas būtų užfiksuojamas greičiau ir būtų naikinamas, sako kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras.

„Taip, mes ją („Gerberą“) pamatytume, mes ją fiksuotume ir mes ją naikintume“, – teigė R. Vaikšnoras.

Be to, kariuomenės vadas pakartojo, jog po paskutiniojo incidento su „Gerbera“ arčiau Baltarusijos sienos buvo dislokuotos turimos trumpojo nuotolio oro gynybos sistemos.

„Vilniaus kryptyje turime padidintą budrumą ir galimybę naikinti jau ne minučių, ne valandų, bet sekundžių (reikalu), kai bus sprendimai“, – tvirtino jis.

R. Vaikšnoras taip pat priminė, kad dalyje pasienio su Baltarusija yra laikinai uždaryta oro erdvė.

„Galima sakyti, nuo Rūdninkų poligono pakraščių iki Pabradės. Tai kryptis, kur tie du dronai įskrido. Ar tai yra sistemiška, kol kas negalime iš dviejų atvejų sakyti, tačiau žinant, koks yra jautrumas, iš tų dviejų atvejų bandome sudėlioti, kad čia yra pakankamai svarbi kryptis“, – sakė jis.

Kariuomenės vadas pažymėjo, jog atitinkamai šiandien sutrumpintas ir reagavimo į oro erdvės pažeidimus algoritmas – krašto apsaugos ministrė įgaliojo karinių oro pajėgų operatyvinį budėtoja duoti leidimą naikinti Lietuvos erdvę pažeidusį bepilotį orlaivį.

„Šiai dienai yra visas algoritmas, sutrumpinta grandinė. Oro pajėgų operatyvinis budėtojas, kuris, kaip turi teisę pakelti mūsų Baltijos NATO oro policijos naikintuvus, taip ir (teisę) duoti komandą naikinti“, – kalbėjo R. Vaikšnoras.

„Krašto apsaugos ministrė įgaliojo operatyvinį budėtoją būtent dėl to paprasčiausio elementaraus dalyko – tai yra laikas, tai yra sekundės“, – pridūrė jis.

Pastaruoju metu Lietuvos oro erdvę buvo pažeidę du dronai, įskridę iš Baltarusijos.

Liepos pabaigoje policija informavo apie nenustatyto tipo bepilotį orlaivį, vėliau rastą Jonavos rajone esančiame poligone – prokuratūra skelbė, kad jis nešė sprogstamąjį užtaisą.

Laikinoji krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė neatmetė, kad tokių atvejų ateityje gali būti ir daugiau.

Po įvykio tiek viešojoje erdvėje, tiek tarp politikos lyderių kilo diskusija apie Lietuvos oro gynybos infrastruktūros tobulinimą.

Panašus atvejis buvo užfiksuotas ir liepos 10 d. Tuomet Lietuvos oro erdvę pažeidė iš Baltarusijos atskridęs bepilotis orlaivis „Gerbera“ – tarnybų teigimu, dronas pavojaus nekėlė, dėl oro erdvę pažeidusio bepiločio Lietuvos kariuomenė atlieka tyrimą.

Ramina dėl „Zapad“ pratybų: turėsime 40 tūkst. karių su sąjungininkais

Artėjant „Zapad“ pratyboms, Baltijos šalyse ir Lenkijoje bus sutelkta apie 40 tūkst. karių, sako Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras. Pasak jo, žvalgybos duomenimis, galimos provokacijos yra mažai tikėtinos.

„Noriu nuraminti žmones, kad šiai dienai didelių rizikų nėra“, – teigė R. Vaikšnoras.

„Regione Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija turėsime apie 40 tūkst. karių. Lietuviška dalis bus apie 10 tūkst., dar sąjungininkų, kokie 6 tūkst. Visur, ne tik sausumoje, bet ir jūroje, ir ore. Manyčiau, kad tas kiekis, kuris bus čia, regione, yra pakankamas, net jeigu ir įvyktų provokacijos, kurios yra mažai tikėtinos, bet turime būti budrūs“, – akcentavo jis.

Rudenį Lietuvos kariuomenė dalyvaus pratybose „Perkūno griausmas“, kurios skirtos treniruoti operacinio lygmens planavimą bei vykdyti lauko taktines pratybas treniruoti įvairių lygmenų valdymo elementus bei rezervo karių integraciją į gynybą.

Pasak R. Vaikšnoro, jų metu Lietuva su sąjungininkėmis yra suplanavusi daugiau pajėgumų, nei yra numatyta Baltarusijoje vyksiančiose „Zapad“ pratybose.

„Tai nereiškia, kad mes tik dėl to darome savo pratybas, kad paveikti ar šešėliuoti. Be abejo, tai yra pagrindinis dalykas, veidrodiniu principu, apsisaugant nuo provokacijų sustiprinti savo atgrasymo efektą“, – sakė kariuomenės vadas.

Sekite 👉 @fak_tai
Grupė 👉@faktaichat
Chat botas 👉@Faktai_bot

☄️Pėstininkų brigados „Žemaitija“ infrastruktūrai – 600 mln. eurų KAM investicijos

Krašto apsaugos ministerija intensyviai vysto karinę infrastruktūrą pėstininkų brigados „Žemaitija“ poreikiams. Klaipėdos rajone bus pastatytas Kairių karinis miestelis, kurio statybai ir ilgalaikei priežiūrai numatoma apie 520 mln. eurų. Tuo tarpu į naują infrastruktūrą Klaipėdoje ir Tauragės rajone esančiuose batalionuose bus investuota virš 60 milijonų eurų. Juose didžioji dalis statybos ir rekonstrukcijos darbų bus užbaigti per dvejus metus, užtikrinant moderniausias sąlygas karių rengimui ir tarnybai.

„Krašto apsaugos ministerija per artimiausius ketverius metus išvystys 4 milijardų eurų vertės karinę infrastruktūrą visoje Lietuvoje, o apie 600 mln. eurų investicijų į pėstininkų brigados „Žemaitija“ infrastruktūrą ženkliai sustiprins brigados operacinius pajėgumus ir užtikrins kokybiškas karių tarnybos sąlygas. Šios investicijos ne tik stiprina šalies gynybinį potencialą, bet ir kuria naujas darbo vietas ir ilgalaikę pridėtinę vertę Lietuvos ekonomikai“,

– teigia krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio pėstininkų batalione Tauragės rajone statomas visiškos naujos kareivinės, kurias planuojama perduoti Lietuvos kariuomenei 2027 metų viduryje. Netrukus planuojama pradėti degalinės su plovykla statybos darbus, o šiuo metu perkamos valgyklos ir technikos parko rekonstrukcijos projektavimo paslaugos.

„Įgyvendiname vieną iš esminių gynybos prioritetų – nacionalinės divizijos sukūrimą. Kuriama infrastruktūra yra svarbi šio plano dalis – ji sudarys galimybes dislokuoti divizijos dalinius, vykdyti kovinį rengimą, kaupti atsargas bei priimti sąjungininkų vienetus. Kitas mums ne mažiau svarbus prioritetas – karys ir jo tarnybos sąlygų užtikrinimas. Šiuolaikinė, mūsų reikalavimus atitinkanti infrastruktūra suteiks kariams galimybę profesionaliai koncentruotis į karinį rengimą ir parengties gerinimą, nepatiriant buitinių ar procedūrinių trikdžių, kurie iki šiol dažnai demotyvuodavo dėl nepakankamų sąlygų“,

– sako krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė.

Kita strategiškai svarbi investicijų kryptis – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionas Klaipėdoje. Čia vykdomi plataus masto infrastruktūros projektai, apimantys skirtingų tipų garažų projektavimą, gydymo pastato ir stoginės statybos darbus. Taip pat baigiamas rengti teritorijos inžinerinių tinklų rekonstrukcijos projektas, o ateityje planuojama atnaujinti valgyklą.

Nauja infrastruktūra papildys jau sėkmingai užbaigtus karinių miestelių projektus. Pėstininkų brigados „Žemaitija“ du batalionai – Kunigaikščio Margirio pėstininkų batalionas Šiauliuose ir Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas Pajūrio miestelyje – praėjusiais metais įsikūrė naujai pastatytuose kariniuose miesteliuose su visa reikalinga infrastruktūra.

Ateityje planuojama dar labiau stiprinti pėstininkų brigados „Žemaitija“ infrastruktūrą. Iki 2030 metų Klaipėdos rajone bus pastatytas naujas Kairių karinis miestelis, kuriame įsikurs 1500 Lietuvos kariuomenės karių. Numatomi valstybės įsipareigojimai projektui – 520 mln. eurų. Suma apima projektavimą, statybas, 12 metų priežiūrą ir finansavimo išlaidas. Sutarčių pasirašymas planuojamas iki 2026 metų pabaigos.

Praėjusių metų pabaigoje įsteigti Šilalės ir Tauragės kariniai poligonai, skirti karinės technikos manevravimui, kuriuose treniruojasi pėstininkų brigados „Žemaitija“ kariai. Jie papildo brigados mokymo galimybes ir užtikrina kokybiškas karių pratybas.

Sekite 👉 @fak_tai
Grupė 👉@faktaichat
Chat botas 👉@Faktai_bot

☄️Indija padidins Rusijos naftos pirkimus nepaisydama JAV spaudimo

Rusija mažina žaliavų kainas dėl naftos perdirbimo gamyklų, kurios nukentėjo nuo Ukrainos dronų antpuolių, sustabdymo, teigiama publikacijoje.

Sekite 👉 @fak_tai
Grupė 👉@faktaichat
Chat botas 👉@Faktai_bot

☄️KAM trečdaliu didina karininkų rengimą užsienyje

Krašto apsaugos ministerija (KAM) reikšmingai plečia operacinio lygmens karininkų rengimą užsienyje. Lyginant su 2024 metais, 2025-aisiais karininkų, rengiamų užsienyje, skaičius išaugo trečdaliu. Tai ypač svarbu siekiant iki 2030 metų išvystyti Lietuvos kariuomenės Pirmąją diviziją ir jos poreikiams parengiant aukštos kvalifikacijos karinę vadovybę.

„Nacionalinės divizijos sukūrimas reikalauja ne tik techninių pajėgumų, bet ir išskirtinai gerai parengtų karininkų, galinčių vadovauti sudėtingoms operacijoms. Operacinio lygmens karininkų rengimas užsienyje yra itin svarbi investicija į svarbiausią Lietuvos kariuomenės resursą – karius“,

– sako krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa.

KAM planuoja ir toliau didinti karininkų skaičių, siunčiamų į Jungtinius vadų ir štabų karininkų kursus Baltijos gynybos koledže Estijoje. Šiais metais gauta dvigubai daugiau kvietimų siųsti karininkus į kursus Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ir Belgijoje. Planuojama, kad kursų dalyvių daugės ir 2026 metais.

Operacinio lygmens karininkų rengimo kursuose įgyjamos žinios ir įgūdžiai, būtini dalinių vadams, junginių štabų viršininkams ir operacinio štabo karininkams. Šio lygmens parengimas yra būtinas pulkininko leitenanto (komandoro) lygmens pareigoms vykdyti. Operacinio lygmens karininkų karjeros kursai Lietuvoje neorganizuojami, todėl šie specialistai rengiami užsienio partnerių institucijose. Baltijos gynybos koledžas, bendra Baltijos valstybių aukštoji karo mokykla, šiuo metu ruošia didžiąją dalį Lietuvos operacinio lygmens karininkų.

KAM investicijos į personalo kvalifikacijos kėlimą ir tobulinimą didėja ne tik rengiant karininkus, bet ir visų laipsnių karius bei civilius tarnautojus tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Kvalifikacijos kėlimui ir tobulinimui skirtos lėšos 2025 metais, lyginant su praėjusiais metais, išaugo daugiau kaip 60 proc.

Sekite 👉 @fak_tai
Grupė 👉@faktaichat
Chat botas 👉@Faktai_bot

☄️Agnės Bilotaitės interviu

Buvusi Vidaus reikalų ministrė ir Klaipėdos Mis Foto – Agnė Bilotaitė išsamiai atsakė į RAGELSKIS TV klausimus.

Sekite 👉 @fak_tai
Grupė 👉@faktaichat
Chat botas 👉@Faktai_bot

☄️Lenkija 2026 m. gynybai skirs rekordinius 54,75 mlrd. JAV dolerių

Lenkijos vyriausybė planuoja 2026 m. gynybai išleisti 200 mlrd. zlotų (54,75 mlrd. JAV dolerių), o tai sudarys 4,8% šalies BVP.

Atitinkamas sprendimas buvo priimtas Lenkijos vyriausybės posėdyje, praneša spaudos tarnyba.

Lenkijos vyriausybė pažymėjo, kad planuojamas 4,8% BVP rodiklis yra vienas iš aukščiausių tarp NATO šalių.

„Mes žinome, kodėl tai darome; mes matome tai prie mūsų rytinės sienos… Mes toliau ginkluosime Lenkiją ir ruošime ją bet kokiems netikėtumams“, – pakomentavo priimtą sprendimą Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.

Jis pabrėžė, kad šalies gynybai reikalinga moderni kariuomenė.

Lenkijos biudžeto deficitas 2026 m. sieks 271,7 mlrd. zlotų (6,5% BVP), pranešė spaudos konferencijoje finansų ministras Andrzej Domanowski (cituojama pagal Biznes Interia).

Savo ruožtu, šalies pajamos turėtų siekti 647 mlrd. zlotų, o tai beveik 44 mlrd. zlotų daugiau nei buvo prognozuota 2025 m., pažymėjo jis.

Sekite 👉 @fak_tai
Grupė 👉@faktaichat
Chat botas 👉@Faktai_bot

☄️NATO generalinis sekretorius Markas Rutte teigė, kad Rusija ir Kinija yra greitai ir beveik be skaidrumo, padidina savo ginkluotosias pajėgas

Anot jo, šių šalių gynybos pramonė gamina greitai ne tik paradams, bet ir išplėsti įtakos sferas.

Sekite 👉 @fak_tai
Grupė 👉@faktaichat
Chat botas 👉@Faktai_bot