Lietuvos Nepriklausomybė – su Singapūro vėliava ir nuliu lietuvių
Negalima gaišti
Suskystintųjų gamtinių dujų įstatymas numato pareigą suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo operatoriui nuosavybės teise įsigyti ir valdyti SGD laivą-saugyklą ne vėliau kaip iki 2024 m. gruodžio 31 d., pasirenkant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Tuo tikslu SGD terminalo operatorius priėmė sprendimą organizuoti viešą tarptautinį konkursą turimos SGD laivo-saugyklos „Independence” išpirkimo opcijos konkurencingumui patikrinti.
„Atsižvelgiant į rinkos indikacijas, gautas iš konsultantų, ir atlikus tarptautinį pirkimo konkursą, ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu pripažintas SGD laivas-saugykla „Independence”, šiam sprendimui pritarta 2022 m. vasario 25 d. AB „Klaipėdos nafta” visuotiniame akcininkų susirinkime. Priėmus sprendimą dėl SGD laivo-saugyklos įsigijimo, būtina priimti sprendimą dėl SGD laivo-saugyklos registracijos pasirenkamos šalies laivų registre.
Šiuo metu SGD laivas-saugykla „Independence” priklauso Norvegijos laivybos įmonei „Hoegh LNG” ir yra registruotas Singapūro laivų registre bei plaukioja su šios šalies vėliava. Buvo įvertintos kelios galimos alternatyvos, tačiau galutiniame etape svarstyta tarp Maršalo salų, kurių laivų registre yra registruota daugiausia SGD laivų-saugyklų, Singapūro, kurio laivų registre yra registruotas dabartinis SGD laivas-saugykla „Independence”, ir Lietuvos Respublikos jūrų laivų registro”, – dėsto Energetikos ministerija.
Papildomi apribojimai
Iki šiol Lietuvos jūrų laivų registre registruojami tipiniai laivai buvo nepavojingus krovinius vežantys laivai – nebuvo registruotas nė vienas SGD dujovežis ir (ar) SGD laivas-saugykla su išdujinimo įrenginiu.
AB „Klaipėdos nafta” pastebėjo, kad „Independence” suteikus Lietuvos vėliavą dėl dabartinio teisinio reguliavimo jo nepakeitus iškiltų nemenkų problemų.
„Pareiga kapitonui ir (ar) kapitono padėjėjui mokėti lietuvių kalbą yra laikytina pertekliniu reikalavimu, ypač atsižvelgiant į SGD rinkos specifiką ir siaurą lietuvių jūrininkų patirtį šioje srityje (lietuvių kalbos mokėjimo reikalavimas pagrįstas komunikavimu su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitonu, locmanais, laivams įplaukiant ir išplaukiant iš uosto). Reikalavimai, nustatantys, kad ne mažiau nei 50 proc. įgulos narių, įskaitant ir kapitoną, būtų ES ir Europos ekonominės bendrijos piliečiai, didina kaštus bei apriboja laivo valdytojo pasirinkimą tarp kompetentingų bei patyrusių jūrininkų. Atsižvelgiant į susidariusią geopolitinę situaciją bei augančią SGD terminalų bei SGD dujovežių paklausą, atitinkamai konkurencinė kova augs ir tarp jūrininkų, kas artimiausiu metu gali lemti jų pasiūlos trūkumą.
Nė vieno lietuvio
Kokią dalį „Independence” įgulos sudaro Lietuvos piliečiai, „Klaipėdos nafta” nurodė neturinti duomenų.
„Kadangi iki 2024 m. pabaigos „Independence” yra nuomojamas iš „Hoegh LNG”, dėl įgulos klausimų rekomenduotume kreiptis į „Hoegh LNG Klaipėda” vadovą Mindaugą Petrauską”, – gavome patarimą.
„Šiuo metu įguloje nėra Lietuvos piliečių. ES piliečių yra mažiau nei pusė iš maždaug trisdešimties. Likusieji – iš trečiųjų šalių.
Nukentėtų algos
Atsirastų ir kitų problemų. Pavyzdžiui, kadangi „Independence” stovi, tarptautinių reisų nedaro, jūrininkams dienpinigių jame mokėti nebūtų galima. Jie mokami tik išplaukus iš Lietuvos teritorinių vandenų arba jeigu laivas atplaukia į Lietuvos uostą paimti krovinio ar jo iškrauti. Kitaip tariant, beveik pusė atlyginimų jūrininkams nebūtų mokama. Todėl, kaip „Vakaro žinioms” sakė Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Aleksandras Kaupas, reikėtų kartu keisti ir teisės aktus, kad tokios problemos būtų anuliuotos.
„Keisti teisės aktus reikėtų pradėti dabar, nes darbingi jūrininkai šiuo metu turi darbus ir kažin ar norėtų eiti dirbti į stovintį laivą „Independence”, kol keblumai nebus pašalinti”, – teigė A.Kaupas.
Dar praėjusios vyriausybės energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas buvo įvardinęs, kad SGD laivą-saugyklą išpirksime už 120-160 mln. eurų. Kaip yra pažymėjęs parlamentaras Artūras Skardžius, už terminalo laivo nuomą Bermuduose registruotai Norvegijos kompanijai „Hoegh LNG Ltd.” iki 2025 m. būsime sumokėję apie 520 mln. eurų, kai norvegai šį laivą Pietų Korėjoje užsakė pastatyti už maždaug 243 mln. eurų. Tad pridėjus išpirkimo kainą iš viso būsime sumokėję kaip už kone tris laivus.
„Paradoksas: mūsų energetinės nepriklausomybės simbolis pavadintas nelietuvišku pavadinimu, stovi su Singapūro vėliava, o įguloje nėra nė vieno lietuvio. Tačiau šį keistą paradoksą dar „praryčiau”, jei jis mums nekainuotų kokius 5 kartus daugiau, nei turėtų kainuoti realiai – remiantis kitų šalių duomenimis. Kitaip sakant, jei šis projektas būtų skirtas tik energetinei nepriklausomybei didinti, o ne atskirų politinių grupuočių finansinei gerovei – mat jį šunys. Man būtų priimtina ir Singapūro vėliava. Tačiau problema dabar yra gerokai didesnė, nei kokia kalba kalba kapitonas”, – sakė A.Butkevičius.
Signataras atkreipė dėmesį, kad dabar konservatoriai aukštai iškėlę galvas aiškina: „Kritikavote tokio didžiulio laivo pasirinkimą, o dabar visi matote, jog jis buvo reikalingas.”
„Niekas nediskutuoja, reikia laivo ar ne, reikia tokio didelio ar ne. Tik konstatuojame, kad jie yra vagys. Mes sakome, kad jie – vagys, o jie atkerta, kad laivas yra gerai. Taip, laivas yra gerai, bet tai nenuneigia, kad jie yra vagys. Tą laivą galima buvo įsigyti keliskart pigiau”, – konstatavo A.Butkevičius.