Santykių su Kinija deeskalacijos planas yra slaptas – G.Landsbergis

Į Seimo socialdemokratų frakciją dėl sprendimų užsienio politikoje pasiaiškinti pakviestas užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pareiškė, esą jau yra parengtas santykių su Kinija deeskalacijos planas, tačiau jis yra slaptas – kol kas pateiktas tik prezidentui ir Seimo Užsienio reikalų komitetui. Kiti parlamentarai gali susipažinti, bet tik slaptai.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad užsienio politika Lietuvoje jau tapo „kažkelintąja religija po krepšinio ir „kovido“, nes visi duoda patarimų jos klausimais.

„Planas yra pateiktas prezidentui. Tai yra daugiau tam tikrų pozicijų pateikimas. Kaip žinote, jei vyksta kokio nors pobūdžio pokalbiai su kita puse, pokalbių atskleidimas susilpnina besikalbančiųjų pozicijas. Dėl to mano siekis buvo Lietuvos pozicijas išlaikyti stiprias”, – nuotolinio susitikimo su socialdemokratų frakcija metu sakė G.Landsbergis.

Pasak jo, su planu supažindintas ir Užsienio reikalų komitetas, o kiti Seimo nariai gali su juo susipažinti „tinkamose tam patalpose” ir su aiškia konfidencialumo atsakomybe.

Socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas stebėjosi, kad valdantieji, gadinantys santykius su šalimis, kurios esą yra nedemokratiškos, kažkodėl mezga santykius su Vietnamu, su kurio ambasadoriumi susitiko Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Ar neįžvelgiate dviprasmybių, nes Vietnamas žmogaus teisių klausimu nelabai skiriasi nuo Kinijos?” – teiravosi G.Paluckas.

Ministras į tai atkirto, kad užsienio politika Lietuvoje jau tapo „kažkelintąja religija po krepšinio ir „kovido”, nes visi duoda patarimų jos klausimais. Ir pridūrė: kadangi Kinija ėmė taikyti sankcijas, reikia ieškoti naujų partnerių. Tarp tokių – ir Vietnamas. G.Paluckas taip pat teiravosi, kada pastarąjį kartą su Kinija bendrauta dvišaliu formatu, o ne per ES.

„Man nuo pat pradžios, kai Kinija išreiškė savo labai stiprų ir ryškų nepasitenkinimą, buvo apmaudžiausia, kad erdvė diplomatinei diskusijai buvo sumažinta būtent Kinijos iniciatyva.

Pirmas žingsnis buvo, kai buvo atšauktas Kinijos ambasadorius, paskui buvo paprašyta atšaukti mūsų ambasadorę. Paskutinis žingsnis, kuris buvo labai grubus, diplomatinėje praktikoje iki šiol, bent jau mano žiniomis, nenaudotas – mūsų diplomatinės atstovybės Pekine, mūsų darbuotojų diplomatinės kortelės buvo panaikintos, jų galiojimas sustabdytas ir diplomatai dėl savo saugumo turėjo parvykti”, – sakė G.Landsbergis.

Jis sako esąs linkęs kalbėtis, jei atsirastų erdvių, o kol kas naudojamasi ES pasiūlymu tarpininkauti.

„Tai Pekinui kartu primena, kad Lietuva yra didelės ir galingos bendruomenės narė, kuri, esant reikalui, padeda savo valstybėms narėms”, – sakė ministras.

Algirdas Sysas paklausė, kodėl dalis ambasadų kone metus neturi ambasadorių, ir sulaukė atsakymo, kad 12 kandidatūrų jau pateikta prezidentui Gitanui Nausėdai, tačiau esą šis dėl didelio užimtumo neturi laiko su jais susitikti.

„Gal piketėlį dėl to prie prezidentūros reikėtų surengti?” – pajuokavo A.Sysas.

„Nusiavus batus viskas lengviau vyksta”, – pokštu į pokštą atsakė G.Landsbergis.

Socialdemokratų frakcijos seniūno pavaduotoja Orinta Leiputė paklausė, kokią ekonominę žalą dėl sprendimų užsienio politikoje patiria Lietuvos valstybė ir paprasti žmonės, kada bus griebiamasi priemonių ir kokių, kad būtų atvertos naujos rinkos, kada paprasti žmonės tą pajus.

„Lietuvos priklausomybė nuo prekybos su Kinija nėra tokia didelė, o priemonės, kurių ėmėsi Kinija, sukelia daugiau trukdžių nei didelės žalos”, – sakė ministras.

Pasak jo, Lietuva yra paskandinta neigiamos informacijos sraute, o tą neigiamą informaciją esą skleidžia ir Lietuvos verslas, trimituojantis apie kilusias problemas ir galbūt ketinantis prašyti mokesčių lengvatų, nors jo priklausomybė nuo prekybos su Kinija net neegzistuoja.

Anot ministro, Singapūras yra geras pavyzdys, kaip Lietuva galėtų kompensuoti ekonominius nuostolius, patirtus dėl pašlijusių santykių su Kinija.

Pasak jo, įsteigus ambasadą Singapūre, kuri būtų orientuota į verslo, prekybinių ryšių skatinimą, bus galima pralenkti galimus netekimus, patirtus dėl Kinijos rinkos praradimo.

„Reikia suprasti, kad norėdami atrasti Kinijos rinką įdėjome labai daug pastangų. Viena ar kita Vyriausybė ieškojo, beldėsi į visas duris, kapojo langus, kirto duris, tiesė tiltus, darė, ką sugebėjo. Ir ką mes sugebėjome pasiekti, tai 300 mln. eurų eksportas.

Tai nėra blogai, bet mūsų eksportas į Singapūrą be jokių pastangų, be jokios diplomatinės atstovybės, išvis be jokio diplomatinio atstovavimo siekia 120 mln. eurų”, – kalbėjo G.Landsbergis, pridurdamas, esą Singapūras mūsų verslui gali tapti vartais į Aziją.

A.Sysui parūpo ir tai, kokie yra ministro ir ministerijos santykiai su prezidentu.

„Tiek, kiek priklauso nuo manęs, dėjau visas pastangas ir darysiu viską, kad santykiai būtų geri, kad mes galėtume priimti sprendimus, kurių reikia valstybei. Niekada nesakiau kitaip ir niekada nedarysiu kitaip”, – sakė G.Landsbergis.

Pasak jo, esminių nesutarimų su prezidentu nekyla ir dėl Taivano atstovybės Lietuvoje pavadinimo.

„Man atrodo, kad su prezidentu nuomones ir pozicijas esame konsolidavę. Tiesą sakant, buvome tą padarę gerokai anksčiau, nei tai atsidūrė viešojoje erdvėje.

Jis žinojo poziciją, aš esu pristatęs, kur mes esame, kaip mes kalbame su partneriais, su ES. Ši pozicija nesikeičia”, – teigė G.Landsbergis.

Jis ne kartą akcentavo, kad dabartinė Vyriausybė itin stengiasi, jog pragmatizmas neužgožtų vertybinių dalykų užsienio politikoje – kitų valstybių suvereniteto, žmogaus teisių gynimo ir t.t.

Dėl to sulaukė G.Palucko replikos: „mes turime suverenią teisę konfliktuoti su kuo norime, bet ar tai yra valstybės interesas – labai tuo abejočiau”.

Tačiau tai buvo vienintelė aštresnė jo replika, G.Landsbergis netgi padėkojo „už draugiškus klausimus”.

Tiesa, tas draugiškumas neturėtų stebinti prisimenant, kad G.Paluckas buvo jaunuoju konservatoriumi ir tik „suaugęs” tapo socialdemokratu.