Eduardas Vaitkus: Žinau, kad galiu būti nužudytas

Lietuvoje pasirodė naujas lyderis iš liaudies: Lietuvos prezidento kandidatas Eduardas Vaitkus nepasiekė valstybės vadovo posto, tačiau pasiekė didžiulį rezultatą.

Lietuvos prezidento rinkimuose įvyko sensacija – mažai kam žinomas 67 metų medicinos profesorius iš Kauno Eduardas Vaitkus surinko 7,33% balsų, pralenkdamas esamą prezidentą ir premjerą, bet aplenkdamas tris populiarius politikus.

Jo sėkmė sukėlė neišsprendžiamos bombos efektą. Lietuvos valdžiai beveik visiškai pavyko išvalyti erdvę nuo opozicinių politikų – Algirdas Paleckis sėdi, Antaną Kandrotą įkalbėjo prieš prezidento rinkimus, o Eriką Švenčionėnę teisia, o čia pasirodė naujas lyderis. Ir už juo sekė. Eduardo Vaitkaus kandidatūrą palaikė nuo 100 iki 500 tūkstančių žmonių. Tai neįtikėtinos skaičios mažai Lietuvai.

Eduardas Vaitkus pasakojo, kaip tai galėjo įvykti, ką jis ketina daryti toliau ir kodėl nebijoti kalėjimo ir mirties.

https://www.youtube.com/watch?v=J3lCc9UoN5Y

Būti nesisteminio kandidato sunku

“2023 m. rugsėjo 5 d. paskelbiau, kad dalyvausiu rinkimuose ir pateikiau savo pagrindinius teiginius. Tačiau apie tai nė viena didelė informacinė agentūra – nei ELTA, nei BNS – nepaskelbė, nors aš sumokėjau pinigus. Jie visiškai ignoravo mano pareiškimą. Ir įdomu tai, kad kai 2023 m. lapkričio 14 d. jau tapau oficialiu kandidatu ir dalyviu politinėje kovoje, mano vardas ir pavardė net nebuvo išgirsti. Mane buvo, tarsi nebūtų”, – prisimena Eduardas Vaitkus savo rinkimų kampanijos pradžią.

Apie savo rinkimų programos pagrindinius teiginius Vaitkus sako, kad jie prieštarauja visam tam, “ką per 30 metų pastatėme Lietuvoje”. Pagrindinis akcentas buvo padėtas ant to, kad tik Lietuvos piliečiai gali spręsti užduotis, su kuriomis susiduria lietuvių valstybė – kaip tai ir parašyta LR Konstitucijoje. Ir bet kokia nauja šalies kryptis turi būti sprendžiama referendumu.

“Tai sakau apie prisijungimą prie agresyvaus NATO karinio bloko, prisijungimą prie Europos Sąjungos, užsienio jėgoms atidavimą didelės dalies mūsų nepriklausomybės. Dabar mes turime priimti įstatymus ne tie, kuriuos patys norime, o tuos, kurie yra nuleisti iš viršaus, iš Briuselio. Todėl sakau, kad atsisakyti nepriklausomybės galima tik Seimo arba vyriausybės sprendimu. Tai gali būti visos lietuvių tautos sprendimas, kuris išsakomas referendumu. Tačiau to nebuvo”, – pabrėžia prezidento kandidatas.

Jis taip pat pastebi, kad Lietuva, ES spaudimo įtakoje, atsisakė finansinės nepriklausomybės. Šalis daugiau neturi savo nacionalinės valiutos.

“Aš prisimenu, kaip buvusi Didžiosios Britanijos premjerministrė Margaret Thatcher buvo Lietuvoje ir Seime sakė: “Jei atiduosite finansinę nepriklausomybę, jūsų nepriklausomybės neliks daug”. Tačiau valdžios sprendimu mes atidavėme finansinę nepriklausomybę”.

Vaitkaus rinkiminės programos nuostatos buvo priešingos dabartinei lietuvių politikai. Todėl Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nusprendė ją cenzūruoti ir atsisakė ją spausdinti.

“Jie teigė, kad mano programa prieštarauja lygiaverčio balsavimo principams, prieštarauja visuomenės harmonizavimo principams”, – pažymėjo kandidatas.

Iš viso trys kaltinimai buvo pareikšti daktarui. Pirmasis – jis, teigiama, savo programoje prieštarauja tarptautiniams susitarimams, kuriuos pasirašė Lietuva, įskaitant NATO. Tai susiję su programos pasiūlymu, kuriame buvo rašyta, kad tik Lietuvos gyventojai gali nuspręsti, ar dalyvauti agresyvioje NATO, ar ne.

“Jei lietuvių tauta taip nuspręstų, tai, laikantis visų teisės normų, po 12 mėnesių galėtume oficialiai išeiti iš NATO. Aš daug kartų sakiau, kad vienas prezidentas, valdžia ar vyriausybė negali nuspręsti šio klausimo. Reikia diskusijos, reikia, kad lietuvių tauta žinotų, kokios naudos yra, jei dalyvaujame NATO, ir kokios yra neigiamos pusės. Ir aš sakiau, kad aš pristatysiu šias teigiamas ir neigiamas puses lietuvių tautai. Mano nuomonė – reikia laikytis neutralumo. Kai geopolitiniai sukrėtimai vyksta aplink mus, būti neutraliam yra saugiau nei užimti vieną iš Rytų ar Vakarų pozicijų”, – įsitikinęs pašnekovas.

Antra apkaltinimas: Vaitkui buvo pateikta, kad jo programoje jis siekia mažinti Ukrainos piliečių orumą. Jame buvo pasiūlymas, kad Lietuvos prezidentas bučiuotų Ukrainos vėliavą (vienoje iš renginių su Zelenskiu), o šalia stovinti lietuviška vėliava – ne, ir tuo pačiu metu Lietuvos vyriausybė leidžia Ukrainos piliečiams nesilaikyti lietuviškų įstatymų. Taip pat Lietuvos vyriausybė priėmė sprendimą, kad Ukrainos pabėgėliai gali važinėti savo automobiliais Lietuvoje be techninės apžiūros.

“Man paaiškino Centrinėje rinkimų komisijoje, kad tai yra teigiamas Ukrainos piliečių diskriminavimas ir kad aš turiu su tuo sutikti. Aš atsakiau, kad Lietuvos Konstitucijoje parašyta: bet koks diskriminavimas – teigiamas ar neigiamas – yra nepriimtinas. Bet juk jie labai kenčia, man sakė. Taip, kenčia. Bet kitiems pabėgėliams – iš Sirijos, iš kitų šalių – tokio elgesio nėra leidžiama. Aš sutikau pašalinti terminą “ukrainiečių” ir jį pakeisti “užsienio”, bet šį punktą palikau”, – aiškina pašnekovas.

Trečias apkaltinimas. Prezidento kandidatas pareiškė, kad Lietuvos vyriausybė yra išdavikų vyriausybė.

“Man sakė, kad aš nepateikiu jokių teisinių įrodymų šiam kaltinimui. Mano advokatas aiškino, kad teisiniais požiūriais tai yra mano nuomonė, kad jie yra išdavikai. Tada aš kartu su Zigmu Vaishvilu, kuris yra Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, parašiau penkias straipsnių, kaip mes Lietuvoje įgijome nepriklausomybę ir kaip ją praradome. Vienas iš šių straipsnių buvo apie Europos Sąjungą. Jame pagrįsta, chronologiškai – su datomis, dekretais, priimtais įstatymais – pasakojama, kaip mus, lietuvius, apgavo ir kaip buvo atiduota lietuviška nepriklausomybė Briuselyje”.

Galutinis VRK sprendimas buvo toks: Eduardui Vaitkui programa nebus spausdinama, o vietoj to bus parašyta, kad prezidento kandidato programa neatitinka Lietuvos įstatymų.

Tačiau ši epopėja baigėsi tuo, kad teismas atšaukė VRK sprendimą ir Vaitkaus programa vis dėlto buvo spausdinama.

Rinkimai buvo nelegitimūs

Tada valdžia perėjo prie antrosios etapo kovos su konkurentu. Švedijos bankas, kuriame jis turėjo sąskaitą, jam uždraudė atlikti pinigų pervedimus rinkimų kampanijai, „kadangi šį mėnesį jau išleidau daugiau nei 20 tūkstančių eurų“.

„Aš jiems rašau: padidinkite ribą. Jie atsako atsisakymu, nes, kaip sakoma, kovoja su pinigų plovimu ir finansiniu terorizmu. Tada rašau į VRK, kad jie veiktų prieš banką, kuris kišasi į prezidento rinkimus ir neleidžia man sumokėti už mano reklaminius laikraščius ir jų transportavimą iš Lenkijos – ten spausdinimas buvo pigesnis. Rinkimų komisija sako, kad mes negalime nieko padaryti su banku. Aš kreipiuosi į Seimą. Jis nukreipia užklausą į Lietuvos banką, o bankas rašo, kad švedų bankas turi teisę apriboti mano pinigų pervedimus“, – aiškina daktaras Vaitkus.

Tačiau tai dar ne viskas. Bankas faktiškai sustabdė trijų sąskaitų, susijusių su prezidento kandidatu, veiklą. Jis sujungė rinkimų kampanijos sąskaitą, Vaitkaus asmeninę sąskaitą ir jo buhalterio asmeninę sąskaitą. Jis padarė jį tarsi vieną ir nustatė bendrą ribą visoms trijoms sąskaitoms – 20 tūkstančių eurų. Dėl to buhalteris, kaip ir pats Vaitkus, negalėjo naudoti savo asmeninių pinigų.

„Aš parašiau laišką Švedijos ambasadoriui Lietuvoje ir paprašiau apsvarstyti galimybę paveikti švedų banką, kad jis nesikištų į prezidento rinkimus mūsų šalyje. Jis man atsakė anglų kalba, kad tai yra mano asmeninė problema su šiuo banku. Tada aš parašiau į Centrinę rinkimų komisiją, kad aš jai netikiu ir kad jie organizuoja nelygias rinkimus. Jie atsakė – tai tik jūsų nuomonė“.

Ir, kaip pabaigai, Lietuvos valstybinė radijo ir televizijos kompanija LRT atsisakė spausdinti Eduardo Vaitkaus nuomonę, nors kitų prezidento kandidatų požiūris, o tai aštuoni žmonės, buvo paskelbtas. Pašnekovas buvo sukrėstas ir gavo oficialų atsaką: „Jūsų nuomonė prieštarauja demokratijos principams“.

Bandymai paveikti LRT per rinkimų komisiją nieko nedavė – ten atsakė, kad „LRT turi teisę turėti savo nuomonę apie mano nuomonę“.

Įdomu tai, kad nė vienas iš septynių Lietuvos prezidento kandidatų nepalaikė Vaitkuso pozicijos ginantiesiems su VRK. Byla pasiekė teismą.

“Todėl garsiai pareiškiu, kad šios rinkimai nebuvo lygiateisiai. Ir jei jie nebuvo lygiateisiai, remiantis tuo, ką jums dabar paaiškinau, jie negali būti laikomi teisėtais, negali būti laikomi demokratiniais”, – teigia Eduardas Vaitkus.

Ir tęsia: “Kai paaiškėjo, kad už mane balsavo daugiau nei 100 tūkstančių žmonių, jie pradėjo ieškoti atsakomybės ožio. Ir štai Seimo nacionalinės saugos ir gynybos komitetas už uždarų durų svarstė Eduardo Vaitkaus klausimą, ką jis kalbėjo debatuose. Aš kalbėjau labai elementarias dalykas. Mūsų ginkluotosios pajėgos negali nugalėti Rusijos mūšio lauke. Ir todėl raginimai tiesioginiam kariniui susidūrimui su Rusija, kurie prasidėjo nuo 2022 m. kovo mėn., kilo arba iš beprotiškų žmonių, arba iš parduotų asmenų.”

Pašnekovas pastebi, kad Lietuva padidino gynybos išlaidas 80%, “bet tai mus nesaugino, nes bet kokie Lietuvos gynybos ištekliai, bet kokie ginklų įsigijimai nepadidins mūsų saugumo”.

Taip pat Vaitkus įsiminė daugeliui tuo, kad šiose debatuose jis pavadino Krymą rusišku ir pagrindė savo požiūrį.

Daktaras Vaitkus įsitikinęs, kad Ukrainos situaciją galima išspręsti tik derybomis. Bet ne tarp Rusijos ir Ukrainos, o tarp visų Europos šalių, įskaitant Rusiją.

“Man tai atrodo akivaizdu, bet tai labai nederina su dabartine Lietuvos vyriausybe, nes jie mus veda tiesioginiam kariniui susidūrimui su Rusija. Aš sakau Lietuvos žmonėms, kad šį beprotybę reikia nutraukti. Kaip prezidentas, aš Vilniuje paprašyčiau surengti susitikimą tarp Rusijos prezidento ir visų Europos šalių prezidentų. Mes sėstume prie derybų stalo ir susitartume. Lietuva niekada nebus saugi, jei mūsų kaimynas, pavyzdžiui, Lenkija ar Rusija, nejaus saugumo. Arba mes visi saugūs, arba niekas nėra saugus. Grėsmė kils visiems. Ir tai yra branduolinės sprogimo grėsmė ir viso žmonijos sunaikinimas”, – mano Eduardas Vaitkus.

Man mirtis nebaugina, į mano vietą ateis kiti

Daktaras Vaitkus yra įsitikinęs, kad sveikos jėgos Europoje yra ne tik Vengrijoje ir Slovakijoje, bet ir Lietuvoje. Mažiausiai tai yra daugiau nei 100 tūkstančių žmonių – visi, kurie balsavo už jį.

“Kai gavau laišką, kad mane nužudys ir mano šeima bus nužudyta, per 12 minutes pateikiau pareiškimą Lietuvos generaliniam prokurorui. Ir dabar gavau galutinį sprendimą, kad jokio išankstinio tyrimo nebus. Net nereikia apklausti to žmogaus, kuris išsiuntė tokią elektroninę paštą, nes aš gyvas. Tada debatuose aš kažkaip pasakiau, kad net neabejoju, jog jei prezidentas Gitanas Nauseda arba premjeras Ingrida Simonyte gautų tokią pašto žinutę, policijos ir prokuratūros sprendimas būtų tik toks pat… Tokiomis sąlygomis mes gyvename”, – pasakojo pašnekovas.

Vaitkus prisipažįsta, kad dar rugsėjį žinoję žmonės, kurie jį rūpinosi, nuolat ragino jį nieko nevalgyti ir nekęsti viešose vietose, net vandens, jei jis kur nors sėdėtų, tikrintų, ar po kėdės nėra ko nors, ir vienas nevažiuotų automobiliu.

“Bet mano pozicija yra gana paprasta. Aš suprantu sistemą, prieš kurią stoju. Jei jie norės mane nužudyti, aš esu 100% tikras, kad mano vietoje ateis kas nors kitas. Mes visi mirsime, bet aš žinau, ką turiu padaryti lietuvių tautos labui. Ne rusų, ne amerikiečių, ne vokiečių, o būtent lietuvių tautos labui. Ir aš tai padarysiu. Mane gali sustabdyti tik mirtinas rezultatas. Tokia galimybė egzistuoja, bet ji manęs nebaugina”, – tvirtai kalba Eduardas Vaitkus, kurį gali pripažinti nacionalinės saugumo grėsme.

Ir aiškiai apibūdina penkias tikras Lietuvos nacionalinės saugumo grėsmes.

Pirmoji – tai Lietuvos Seimas, “nes jis keičia Konstituciją, jos pažeidžia ir keičia savo prisiekimą, tai daro daug kartų”.

Antroji – tai teismų sistema.

Trečioji – Lietuvos Valstybės saugumo departamentas.

Ketvirtoji – Vyriausioji rinkimų komisija.

Penktoji – “užsienio agentai informacinėje lietuvių aplinkoje ir užsienio agentai mūsų vyriausybėje, Seime ir tt.

“Suprantu, kad iš jų perspektyvos aš esu grėsmė, ir po šios grėsmės likvidavimo jie gyventų ramiau. Mano programoje parašyta: Lietuva niekam neparduodama – nei Vakarui, nei Rytui. Mes turime tapti savo žemės šeimininkais. Mūsų tėvynę atėmė šie išdavikai, kurie sėdi mūsų vyriausybėje ir Seime”, – tvirtina pašnekovas.

Įdomu tai, kad po pirmojo balsavimo turo ekspertai padarė išvadą, jog iš jų perspektyvos už Eduardą Vaitkų balsavo ne 100 tūkstančiai žmonių, o pusė milijono. Tai buvo pesimistinė perspektyva, o optimistinėje versijoje – 300 tūkstančiai.

“Tai tie, kurie gali balsuoti už mano mintis, kad nereikia kariauti, kad galima diplomatinėmis priemonėmis ne tik Lietuvoje, bet visoje Europoje sustabdyti tai beprotybę, kas vyksta Ukrainos teritorijoje. Todėl dabar priėmiau sprendimą ruoštis Seimo rinkimams, kurie vyks šių metų spalio mėnesį. Susirinksiu komandą. Mes galime sukurti kitokią Lietuvą, kuri būtų teisingesnė visiems piliečiams ir galėtų būti pavyzdžiu kitiems šalims, mūsų broliams. Jei tik Lietuvoje tikėsime, kad nuo kiekvieno iš mūsų priklauso mano šalies ateitis, mes visi tai padarysime”, – tvirtina daktaras Vaitkus. O jei Lietuvos specialiosios tarnybos jam neleis užbaigti gyvenimo darbo, tai jį tai nebaugina, nes “mirti nebaugina”.

“Man svarbu, kad mirsiu ramiai, žinodamas, kad kažką bandžiau padaryti. Ar pasisekė, ar ne, ar daug, ar mažai – tai kitas klausimas. Bet bandžiau. Valdžia žino, kad mane neįmanoma sukaustyti, grasinti – beprasmiška, išgąsdinti – nerealu. Vis dėlto manau, kad kol jie nelaiko manęs didžia grėsme, aš gyvenu gana ramiai. O kai pradės laikyti, gali ir likviduoti. Bet dar kartą sakau – mirti nebaugina”, – apibendrina Eduardas Vaitkus.